- šventinyčia
- ךventinýčia sf. (1) K, KI603, J, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, I, N, BS143, M, L, Šln 1. žr. šventnyčia: Vidurė[je] tos šventinyčios pastatytas buvo altorius P. Apieras nešė į šventinyčias A1884,136. Jam nebuvo valia nei koją ant šventinýčios slenksčio statyti KI229. Į jų vietą įdėti aprašus katalikiškų šventinyčių TS1900,2-3. Perkūno šventinyčia rš. 2. KI46 švenčiausioji senovės žydų šventyklos dalis: Bet už antros uždangos buvo čėtra, kurią vadina šventinyčia švenčiausia BtPvŽ9,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.